Labai jau man patiko šis paprastas, tačiau turintis prasmingą mintį straipsniukas (anglų kalba, bet dalis vertimo žemiau). Nors ir susietas su joga, tačiau jo esmė - mūsų minčių poveikis fiziniam kūnui. Pasirodo, kai "pasensta" mūsų mintys, sensta ir kūnas.
"Vaikai nebijo išmokti naujų įgūdžių. Jie dažnai turi daugiau nei vieną situacijos sprendimą, nes neturi nusistovėjusių įpročių. Bėgant metams, mes įprantame elgtis prognozuojamai ir nebeieškome naujų sprendimo būdų. "Matot, mūsų požiūris yra tai, kas sensta pirmiausia. Jei pasiekę savo viduramžį niekuomet neberizikuojame, tuomet visą gyvenimą taip ir nugyvensime "saugiai". Žinoma, aš nesiūlau pagyvenusiems žmonėms pradėti šokinėti su parašiutu, plaukti banglente ar skristi parasparniu jau kitą savaitę. Tačiau vėliau gyvenime mes dažnai gailimės neišnaudoję progų. Dėl iššūkių suteikiamo jaudulio verta gyventi. Apskaičiuotos rizikos yra lyg gryno oro gurkšnis" (Paul Jerard).
Visiškai sutinku su šiomis mintimis! Jos man dar kartą primena, jog iš tiesų dažniau mums visiems derėtų pasimokyti spontaniškumo ir žaismingumo iš vaikų bei išbandyti naujus dalykus be baimės, o su džiaugsmingu jauduliu širdy. Ir tai juk ne šiaip sau, kad galėtume kažkam pasakyti, jog išbandėme ką nors naujo. Mat yra viso to didelė prasmė: mūsų kūnas išliks jaunas tol, kol mūsų mintys bus lanksčios ir guvios lyg džiaugsmingo upokšnio vanduo.
Linkiu jums jau rytoj išbandyti ką nors NAUJO. Tai neturi būti kažkas drastiško ar būtinai tai, kam reikėtų ilgai ruoštis bei nusiteikinėti. Tai gali būti tiesiog naujai atrastas takelis pasivaikšiojimui. Ir taip kasdien - nauji pojūčiai, nauji atradimai ar netgi nugalėtos senos baimės.
Gražių įspūdžių prasminguose iššūkiuose!
"Vaikai nebijo išmokti naujų įgūdžių. Jie dažnai turi daugiau nei vieną situacijos sprendimą, nes neturi nusistovėjusių įpročių. Bėgant metams, mes įprantame elgtis prognozuojamai ir nebeieškome naujų sprendimo būdų. "Matot, mūsų požiūris yra tai, kas sensta pirmiausia. Jei pasiekę savo viduramžį niekuomet neberizikuojame, tuomet visą gyvenimą taip ir nugyvensime "saugiai". Žinoma, aš nesiūlau pagyvenusiems žmonėms pradėti šokinėti su parašiutu, plaukti banglente ar skristi parasparniu jau kitą savaitę. Tačiau vėliau gyvenime mes dažnai gailimės neišnaudoję progų. Dėl iššūkių suteikiamo jaudulio verta gyventi. Apskaičiuotos rizikos yra lyg gryno oro gurkšnis" (Paul Jerard).
Visiškai sutinku su šiomis mintimis! Jos man dar kartą primena, jog iš tiesų dažniau mums visiems derėtų pasimokyti spontaniškumo ir žaismingumo iš vaikų bei išbandyti naujus dalykus be baimės, o su džiaugsmingu jauduliu širdy. Ir tai juk ne šiaip sau, kad galėtume kažkam pasakyti, jog išbandėme ką nors naujo. Mat yra viso to didelė prasmė: mūsų kūnas išliks jaunas tol, kol mūsų mintys bus lanksčios ir guvios lyg džiaugsmingo upokšnio vanduo.
Linkiu jums jau rytoj išbandyti ką nors NAUJO. Tai neturi būti kažkas drastiško ar būtinai tai, kam reikėtų ilgai ruoštis bei nusiteikinėti. Tai gali būti tiesiog naujai atrastas takelis pasivaikšiojimui. Ir taip kasdien - nauji pojūčiai, nauji atradimai ar netgi nugalėtos senos baimės.
Gražių įspūdžių prasminguose iššūkiuose!