Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, jog kiek ir ko bejausčiau, kiek įkvepiančių knygų beskaityčiau ar kiek gyvenimiškų situacijų bepatirčiau, visuomet sugrįžtu prie to paties - suvokimo, jog per dažnai mes sureikšminame tai, kas nereikšminga bei sumenkiname, arba dar blogiau - visai pamirštame, tai, kas iš tiesų yra visa ko esmė. Ar iš tiesų esame tik tam, kad skubėtume viską suspėti padaryti taip, kaip mums "kažkas" liepia? Ar iš tiesų esame tik tam, kad skubėtume kasdien į darbus, kad pasistatytume namus, ir kad padarytume "viską" taip ir būtent tada, kada kažkieno standartais "reikia"? Esu tikra, jog ne.
Savaime aišku, jog fizinė būtis turi daug grožio, kai jam atveriame širdis. Tiek daug fantastiškų dalykų aplink mus, jog sunku nepastebėti! Bet daug svarbiau nei didžioji dalis mūsų kuriamos fizinės gerovės niuansų yra tai, kas mes esame širdyje. Ir visai nesvarbu, kokį tą namą, ir ar iš viso jį pasistatysime, jei širdis taip ir liks lyg iš cemento to namo pamatams statyti... O jei tik galėtume visi suvokti, kiek daug gali Dėkingumo ir Meilės kupina širdis!
Ne visuomet gi realiame gyvenime situacijos klostosi taip, kaip mes norėtume. O ir neprivalo. Juk dažnai mes patys net nežinome, kur mūsų norai nuvestų. Tačiau nepaisant mūsų įvairiaspalvės realybės, išgyvenimų, kuriamos gerovės ar svajonių, visuomet laiminga širdis ta, kuri neša savyje du stebuklus: Dėkingumą ir Meilę. O tai yra labai daug. Tai daug daugiau nei žodžiai. Tai daug daugiau nei laikinas suvokimas. Verčiau, tai yra pačios gražiausios patirtys ir pojūčiai, pačios nuostabiausios dienos ir šviesiausias gyvenimas. Dėkingumas - tai nėra tik "Ačiū". Tai gilus suvokimas, kiek daug mes turime. Kiek daug turime, galėdami tai jausti, galėdami skleisti šilumą ir dėkingumą visiems ir viskam. O ir Meilė - tai ne skubus žodis, o visa apimantis jausmas, ištirpdantis baimes, abejones, neviltį, nepasitikėjimą bei užpildantis visas sielos kerteles. Nereikia šio jausmo toli ieškoti. Mes jį nešiojame savyje, ir viskas, ką reikia padaryti, tai šį jausmą išlaisvinti ir leisti jam žydėti neapsakomo grožio žiedais. Visa apimanti Meilė - tai dovana sau ir kitam. Tai dovana Visatai. Juk kai spinduliuojame Meilę ir Dėkingumą, mes kuriame ne tik savo pačių, bet ir visų mūsų šviesią gyvenimo energiją. Pasaulis - tai visi mes, ir mums visiems reikia daugiau Dėkingumo ir Meilės. Skleiskime, neškime, dalinkime šiuos jausmus per Pasaulį - iš širdžių į širdis, iš delnų į delnus. Štai, kas yra svarbu. Štai, kodėl mes čia. :)
Savaime aišku, jog fizinė būtis turi daug grožio, kai jam atveriame širdis. Tiek daug fantastiškų dalykų aplink mus, jog sunku nepastebėti! Bet daug svarbiau nei didžioji dalis mūsų kuriamos fizinės gerovės niuansų yra tai, kas mes esame širdyje. Ir visai nesvarbu, kokį tą namą, ir ar iš viso jį pasistatysime, jei širdis taip ir liks lyg iš cemento to namo pamatams statyti... O jei tik galėtume visi suvokti, kiek daug gali Dėkingumo ir Meilės kupina širdis!
Ne visuomet gi realiame gyvenime situacijos klostosi taip, kaip mes norėtume. O ir neprivalo. Juk dažnai mes patys net nežinome, kur mūsų norai nuvestų. Tačiau nepaisant mūsų įvairiaspalvės realybės, išgyvenimų, kuriamos gerovės ar svajonių, visuomet laiminga širdis ta, kuri neša savyje du stebuklus: Dėkingumą ir Meilę. O tai yra labai daug. Tai daug daugiau nei žodžiai. Tai daug daugiau nei laikinas suvokimas. Verčiau, tai yra pačios gražiausios patirtys ir pojūčiai, pačios nuostabiausios dienos ir šviesiausias gyvenimas. Dėkingumas - tai nėra tik "Ačiū". Tai gilus suvokimas, kiek daug mes turime. Kiek daug turime, galėdami tai jausti, galėdami skleisti šilumą ir dėkingumą visiems ir viskam. O ir Meilė - tai ne skubus žodis, o visa apimantis jausmas, ištirpdantis baimes, abejones, neviltį, nepasitikėjimą bei užpildantis visas sielos kerteles. Nereikia šio jausmo toli ieškoti. Mes jį nešiojame savyje, ir viskas, ką reikia padaryti, tai šį jausmą išlaisvinti ir leisti jam žydėti neapsakomo grožio žiedais. Visa apimanti Meilė - tai dovana sau ir kitam. Tai dovana Visatai. Juk kai spinduliuojame Meilę ir Dėkingumą, mes kuriame ne tik savo pačių, bet ir visų mūsų šviesią gyvenimo energiją. Pasaulis - tai visi mes, ir mums visiems reikia daugiau Dėkingumo ir Meilės. Skleiskime, neškime, dalinkime šiuos jausmus per Pasaulį - iš širdžių į širdis, iš delnų į delnus. Štai, kas yra svarbu. Štai, kodėl mes čia. :)